Kiekviena įmonė turi savo įprastą atrankos būdą: vieni pasitiki pokalbiu su vadovu, kiti testais, treti rekomendacijomis. Organizacinės psichologijos tyrėjai dešimtmečius matuoja, kuris iš šių būdų geriausiai nuspėja, kaip žmogui seksis darbe.
Ilgą laiką pagrindiniu šaltiniu buvo laikoma Franko Schmidto ir Johno Hunterio 1998 m. metaanalizė. 2022 m. Paulas Sackettas su kolegomis peržiūrėjo šiuos skaičiavimus. Anot tyrėjų, kai kurie ankstesni statistiniai koregavimai buvo pernelyg dideli, todėl dalies metodų tikslumas buvo pervertintas. Perskaičiavimas pakeitė ir metodų palyginimą.
Kurie vertinimo metodai geriausiai prognozuoja darbo rezultatus
Tyrimuose matuojamas validumas – ryšys tarp vertinimo rezultato ir vėlesnių darbo rezultatų. Nulis reiškia, kad ryšio nėra, vienetas – tobulą prognozę. Sackett ir kolegų duomenimis:
- struktūruotas interviu – 0,42;
- darbo žinių testai – 0,40;
- empiriškai sudaryti biografiniai klausimynai – 0,38;
- praktinė darbo užduotis – 0,33;
- bendrųjų gebėjimų testai – 0,31;
- interesų įvertinimas – 0,24 (ankstesniuose skaičiavimuose – 0,10).
Labiausiai pasikeitė bendrųjų gebėjimų testų vieta. Schmidto ir Hunterio analizėje jie buvo tarp tiksliausių metodų, o naujame sąraše atsidūrė penkti. Struktūruotas interviu, priešingai, pakilo į pirmą vietą.
Svarbu ir tai, kad 0,42 nėra tobula prognozė. Net geriausias metodas paaiškina tik dalį skirtumų tarp darbuotojų, todėl kandidatą verta vertinti keliais tarpusavyje derančiais būdais.
Kuo struktūruotas interviu skiriasi nuo įprasto pokalbio
Struktūruotas interviu reiškia ne griežtą toną, o vienodą tvarką: visiems kandidatams užduodami tie patys, iš anksto paruošti klausimai apie konkrečias darbo situacijas, o atsakymai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Laisvas pokalbis „apie save“ dažnai daugiau pasako apie tai, ar kandidatas patiko pašnekovui, nei apie tai, kaip jis dirbs.
Praktiškai tai atrodo taip:
- Prieš atranką apibrėžiama, kokių 4–6 kompetencijų reikia pareigybei.
- Kiekvienai kompetencijai paruošiami klausimai apie praeities situacijas („Papasakokite apie atvejį, kai…“) arba apie tai, kaip kandidatas spręstų konkrečią problemą.
- Vertintojai turi skalę su pavyzdžiais, koks atsakymas yra silpnas, vidutinis ir stiprus.
- Kiekvienas vertintojas įvertinimą užrašo atskirai, ir tik tada jie aptariami kartu.
Ką tai reiškia Jūsų atrankai
Jei Jūsų atranka šiuo metu apima CV peržiūrą ir vieną laisvą pokalbį, pirmiausia verta aiškiau susidėlioti pokalbio klausimus ir atsakymų vertinimo kriterijus. Tam reikia laiko klausimams ir vertinimo kriterijams parengti, tačiau nebūtinai reikia papildomų įrankių. Jei pareigybei svarbūs specifiniai įgūdžiai, verta pridėti trumpą praktinę užduotį ar žinių patikrinimą.
Tuo pačiu principu remiasi ir mūsų vadovų ir specialistų atranka: prieš paiešką kartu apibrėžiame, kokį rezultatą naujas žmogus turės parodyti, o interviu klausiame apie konkrečias situacijas, sprendimus ir rezultatus.
Šaltiniai: Sackett, P. R., Zhang, C., Berry, C. M., Lievens, F. (2022). Revisiting meta-analytic estimates of validity in personnel selection. Journal of Applied Psychology, 107(11), 2040–2068; Schmidt, F. L., Hunter, J. E. (1998). Psychological Bulletin, 124(2), 262–274; SIOP, „Is Cognitive Ability the Best Predictor of Job Performance?“.
